- kliūsterti
- kliū́sterti, -i, -ėjo žr. kliūstelėti: 1. Pamazgas kad kliūsterė[jo], tai net surūko Rud. 2. Kai nuvirto Petras nuo pečiaus, tai kad kliū́sterė[jo] jam kraujas iš burnos Nč. 3. tr. prk. išgerti: Kliūstersi šios, kliūstersi tos ir pamatysi – dangus kilosis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.